Šią savaitę Briuselyje Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir dujų saugyklų strategiją, kurioje Lietuva ir Klaipėdos SGD terminalas įvardijami kaip energetinio resurso tiekimo saugumo ir konkurencijos užtikrinimo pavyzdys.
Patvirtintoje SGD ir dujų saugyklų strategijoje numatytas tolimesnis Europos Sąjungos gamtinių dujų tiekimo diversifikavimas, ką jau yra įgyvendinusi Lietuva – pirmoji iš visų Baltijos šalių pastačiusi alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį – SGD terminalą.
Dokumente akcentuojama, jog SGD atneša konkurencingumo naudą iš padidėjusios tarptautinių tiekėjų konkurencijos. „Kai kuriais atvejais pokyčiai gali būti ženklūs, kaip kad Lietuvos atveju“, – apie SGD terminalo Lietuvoje sukeltą efektą rašoma strategijoje. Kaip žinia, iki SGD terminalo atsiradimo, dujų tiekimas buvo vykdomas tik vieno tiekėjo iš Rusijos, o įgyvendinus SGD terminalo projektą ir atsiradus alternatyvai dujų tiekime sukurta alternatyvi dujų rinka.
Europos Komisija konstatuoja, jog tokios plaukiojančių terminalų (FSRU), kaip Lietuvos „Independence“, technologijos, pagal kaštus yra itin efektyvus sprendimas, iš esmės pakeitęs investicijų į SGD importo pajėgumus dinamiką: dėl mažesnių investicijų ir trumpesnių įgyvendinimo terminų visi pastarieji 6 naujai pradėję veikti SGD terminalai yra paremti FSRU technologija.
Strategijoje be saugumo ir konkurencingumo padidinimo, pažymima, jog SGD taip pat turi potencialą sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos tvarumo tikslų pasiekimo. Svarbiausias sektorius yra transportas, kur SGD gali pakeisti kurą laivyboje ir dyzeliną sunkiajame transporte bei sumažinti taršą iš šildymo ir elektros energijos generacijos įrenginių prie dujų perdavimo sistemų neprijungtose vietovėse.
„Manome, jog Lietuva deda visas pastangas, įgyvendinant tiek trečiojo energetikos paketo, tiek ir naujosios ES strategijos tikslus. Vienas iš tokių pavyzdžių yra SGD terminalas, kuris jau daugiau nei metus sprendžia visus jam keliamus uždavinius: kaip dujų tiekimo alternatyvos ir konkurencijos užtikrinimo įrankis bei tampa akstinu plėtoti veiklas, susijusias su švaraus kuro panaudojimu. Šia strategija Europos Komisija taip pat kviečia šalis nares įgyvendinti alternatyvaus kuro direktyvą, įskaitant SGD stotelių įrengimą transporto koridoriuose ir uostuose. „Klaipėdos nafta“ jau pila pamatus tokiai veiklai: netrukus faktiškai prasidės SGD paskirstymo stoties statybos ir ateityje iš šios stoties SGD kuru bus aprūpinami autodujovežiai, kurie pasieks tas vietas, kurios nėra prijungtos prie magistralinių vamzdynų. Bendrovė maksimaliai dės pastangas, kad ši veiklos rūšis numatytu laiku atsirastų Klaipėdos uoste, kuris jau neša SGD vėliavą. Šiems tikslams įgyvendinti sieksime pritraukti ES finansavimą“, – sako Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Strategijoje pažymima, jog per kelerius artimiausius metus numatomas drastiškas (apie 50%) pasaulinės SGD pasiūlos augimas, o tai lems žemesnes kainas ir atvers papildomų galimybių Europos Sąjungai.
Lietuva žengia nuoseklius žingsnius įgyvendindama nepriklausomą energetikos politiką ir kurdama SGD rinką Baltijos šalyse. To įrodymas, Valstybės atkūrimo dieną dujovežis „Arctic Aurora“ atgabeno 140 tūkst.kub.m. SGD krovinį laivui – saugyklai „Independence“ ir nuo šios savaitės vidurio Lietuvos SGD terminalas aprūpina didžiąją dalį Lietuvos vartotojų gamtinėmis dujomis.
Europos Komisijos parengtą SGD strategijos dokumentų paketą susipažinimui, galite rasti paspaudę nuorodą:
https://ec.europa.eu/energy/en/news/commission-proposes-new-rules-gas-and-heating-and-cooling-strategy
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
