KN 2017-AISIAIS SĖKMINGAI ĮVEIKĖ IŠŠŪKIUS

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) per 2017-uosius metus iš viso perkrovė 7,177 mln. tonų naftos produktų ir SGD terminale išdujino bei perkrovė 12,646 mln. MWh gamtinių dujų. Nors metai nestokojo iššūkių, juos sėkmingai įveikti padėjo tai, jog bendrovė nuolat stebi ir reaguoja į rinkos poreikius, tobulina procesus ir ieško galimybių plėsti paslaugų spektrą bei prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Apibendrinus neaudituotus 2017 m. duomenis, naftos produktų ir gamtinių dujų krovinių srautai praėjusiais metais, palyginus su 2016-aisiais, išliko beveik tokiame pačiame lygyje. Vien gruodžio mėnesį bendrovė Klaipėdos naftos terminale pasiekė aukščiausius naftos produktų krovos rezultatus, kurie ženkliai prisidėjo prie metinio rodiklio. Gruodį perkrauta net 834 tūkst. t naftos produktų – tai 46 proc. daugiau nei 2016-ųjų gruodį.  SGD terminalui reikšmingas buvo rugpjūtis, kai išdujinta ir perkrauta net 2,176 mln. MWh gamtinių dujų.

Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius sako, jog didžiausi iššūkiai buvo susiję su naftos produktų krova, ypač pirmąjį 2017-ųjų metų pusmetį, kai dėl geopolitinės situacijos buvo jaučiama įtampa ir stagnacija naftos bei jos produktų logistikoje tarp kaimyninių valstybių. Tačiau bendrovė, siekusi perkrauti ne mažiau nei 2016-aisiais, atstatė krovos apimtis antrajame 2017-ųjų pusmetyje pritaikydama turimą ir įvesdama į eksploataciją naują infrastruktūrą skirtingiems kroviniams. KN vadovas akcentuoja, jog tai nebūtų pavykę jei ne aukštos kompetencijos ir vertybinį lygį turinčių darbuotojų pastangos. Praėjusiais metais KN vidutiniškai dirbo 382 darbuotojai.

Pasak KN vadovo, bendrovė praėjusiais metais ypač susitelkė į rizikų vertinimą ir jų kokybišką valdymą.

„Uosto veikla yra specifinė, o ypač mums, kraunantiems tokių šalių kaip Baltarusija produkciją, yra labai svarbu ne tik kaip veiksime patys, bet ir kaip klostysis tarpvalstybiniai santykiai. Pastarasis elementas labiausiai neramino pernai ir išlieka pakankamai intensyvus dirgiklis šiemet, tad vertiname visas galimas rizikas ir susitelkiame į svarbiausius, pamatuotus sprendimus. Tačiau mūsų verslo sprendimai bet kokiu atveju yra pagrįsti ne politiniais, o verslo interesais“, – rizikas naftos produktų versle apibendrina M. Jusius.

SGD terminalo veikla pernai taip pat ženkliai prisidėjo prie aukštų KN rezultatų – per šiuos metus terminalo pajėgumas kai kuriais laikotarpiais siekė net apie 90 procentų, t.y. kone aukščiausias rezultatas tarp visų SGD terminalų Europoje.

„Lietuvos vardas SGD rinkoje buvo ir yra matomas ir vertinamas dėl aukštos kompetencijos darbuotojų, laiku ir biudžeto rėmuose įgyvendinamų projektų. Pernai iš SGD terminalo dujos pasiekė 7 valstybes, o į terminalą SGD buvo atplukdytos iš keturių kontinentų: Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Afrikos. Lietuva turi galimybę pirkti dujas iš ten, kur yra pigiau“, – svarbiausias SGD terminalo naudas valstybei įvardija M.Jusius.

Per metus subalansuota krovinių apyvarta bendrovei bei jos akcininkams atnešė ir gerų finansinių rezultatų. Iš viso KN preliminarios 2017 m. pardavimo pajamos  siekia 106,5 mln. eurų ir yra 2,6 proc. didesnės nei 2016 metais. Naftos terminalai Klaipėdoje ir Subačiuje preliminariai uždirbo 38,3 mln. eurų (gruodį – 4,5 mln. Eur, net 73 proc. daugiau nei 2016-aisiais). 2017 metų SGD terminalo preliminarios pajamos siekia 68,2 mln. eurų – panašios kaip ir 2016-aisiais.

„Pasiekti rezultatai praėjusiais metais tik dar kartą įrodo, kad komandinis darbas ir susitelkimas gali atnešti realias naudas tiek bendrovei, tiek jos akcininkams, visuomenei ir valstybei. Taip pat svarbi ne tik finansinė grąža, bet ir tai, jog esame geidžiamas darbdavys regione ir kuriame stabilias darbo vietas, gaunamu pelnu dalijamės su ne pelno siekiančiomis organizacijomis bei investuojame į aplinkosauginius sprendimus – atliekų rūšiavimą, oro taršos prevenciją. Pastarasis veiksnys yra po padidinamuoju aplinkinių bendruomenių stiklu. Noriu patikinti, jog bendrovė, kuri drąsiai didžiuojasi socialiai atsakingo verslo vardu, nuolat ieško ir investuoja į procesus, siekiant suvaldyti galimas taršos rizikas. Stebėsenos rezultatai rodo, kad praėjusiais metais lakiųjų organinių junginių, kitaip tariant, oro taršos elementų, nebuvo nė kartą viršyta pagal teisės aktuose numatytus normatyvus“, – kalba M.Jusius, apibendrindamas 2017-ųjų bendrovės veiklas.