Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vis daugiau sulaukia dėmesio iš valstybės, kaip aktyvaus savininko, kuris aiškiai ir nuosekliai skatina bendroves siekti užsibrėžtų tikslų per sukuriamą ekonominę vertę įgyvendinant nacionalinės reikšmės arba, kitaip tariant, strateginius projektus, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Be jokios abejonės, kiekviena VVĮ, siekianti maksimalios grąžos valstybei ir jos piliečiams, sau iškelia esminį tikslą – veiklos efektyvumo didinimą.
Efektyvumą lemia kvalifikuotas ir motyvuotas personalas bei skaidri ir depolitizuota valdymo struktūra. Tam į valdybas ir stebėtojų tarybas privalo būti skiriami nepriklausomi, tarptautinio lygio profesionalai, o personalo valdymo srityje įmonės turi diegti naujausias ir aktualias priemones, įgalinančias pritraukti talentus bei išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus. Kalbant konkrečiai apie vieną iš VVĮ pavyzdžių, trumpai apie AB „Klaipėdos nafta“ pavyzdį.
Vertinant praėjusiųjų metų rezultatus iš KN veiklos ir jai įtakos turinčių veiksnių perspektyvos, galima išskirti dvi poveikio verslui linijas: tarpvalstybiniai santykiai ir veiklos diversifikacija. Dirbant su specifiniais kroviniais ir šalimis, kurioms didelę įtaką daro politinės srovės, verslas turi nuolat ieškoti alternatyvų ir klientams užtikrinti sąlygas, kurių ekonominė nauda nusvertų politinius argumentus. Mums padeda tai, jog, pirmiausia, įvertindami galimas rizikas gebame operatyviai priimti laikui imlius sprendimus ir užsitikrinti krovinių srautus.
Praėjusieji metai išties buvo kupini nestandartinių situacijų, pirmąjį pusmetį buvo ženkliai sumažėjęs žaliavinės naftos ir naftos produktų srautas, tačiau ledai pralaužti antrąjį pusmetį. Tuomet pasisuko tiek geopolitinių santykių rakursas, tiek mūsų laiku priimti atitinkami sprendimai įgalino mus rinkai pasiūlyti lankstesnes turimos infrastruktūros išnaudojimo galimybes bei pradėti eksploatuoti naujus objektus. Tai lėmė konkurencinius pranašumus prieš kitus terminalus veikiančius Baltijos šalyse.
Kalbant apie kitą liniją – veiklos diversifikaciją – didžiulį proveržį matome ne tik naftos produktų krovos paslaugų sferoje, kur turime ilgametį patikimą vardą, tačiau ir ganėtinai naujoje Baltijos šalyse – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribucijos šakoje. Galime drąsiai patvirtinti, jog Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybės sudarytos sąlygos įsigyti gamtinių dujų iš ten, kur jos siūlomos pigiau. Šią galimybę puikiai iliustruoja faktas, jog į mūsų terminalą pernai SGD buvo atplukdytos iš keturių žemynų: Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Afrikos, o SGD terminalo dujos pasiekė 7 valstybes. Šią logistinę grandinę itin sustiprino pernai spalio pabaigoje atidaryta SGD paskirstymo stotis, iš kurios SGD išvežamos autotransportu. SGD terminalas pernai tam tikrais laikotarpiais dirbo 90 ir daugiau proc. išnaudojimu, t. y., dujos buvo tiekiamos praktiškai tik iš SGD terminalo.
Veiklos efektyvumą didinti privalu žengiant į kitas rinkas, kuriose būtų išnaudojamas sukauptos specifinės žinios (know-how). Praėjusiais metais KN uždirbo papildomas pajamas konsultuojant dujų terminalų vystytojus kitose Europos, Pietų Amerikoje bei Azijos rinkose. Bendraudami su esamais ir potencialiais partneriais girdime, jog Lietuvos vardas SGD rinkoje nuo SGD terminalo Klaipėdoje veiklos pradžios yra matomas ir vertinamas dėl aukštos kompetencijos darbuotojų ir laiku bei biudžeto rėmuose įgyvendinamų projektų. Šie pasiekimai stiprina mūsų, kaip patikimo partnerio įvaizdį ir sudaro galimybes kurti papildomą pridėtinę vertę akcininkams eksportuojant žinias į užsienio rinkas.
Manau, jog visi šie rezultatai praėjusiais metais yra pasiekti kompetentingų darbuotojų ir komandinio darbo dėka. Todėl vertinant šiuos, 2018-uosius metus, tikiu, jog šalies vidaus ir išorės ekonominės sąlygos yra palankios augimui ir plėtrai. Verslas turi susitelkti į darbuotojų išlaikymo, motyvacijos stiprinimą ir savo kaip darbdavio konkurencingumo didinimą, nes šiuos veiksnius įvardinčiau kaip didžiausius ateinančiųjų metų iššūkius. Dirbant su partneriais rytuose žinoma, turime išlaikyti sutelktą dėmesį į tarpvalstybinius santykius – jie išlieka stiprus veiksnys, galintis nulemti verslo rezultatus ar bent jau apsukti derybinį stalą 180 laipsnių kampu. Ir dar vienas svarbus aspektas – aplinkosauga. Visuomenė tampa vis labiau aktyvesnė ir reiklesnė bei kelianti reikalavimus tvariai verslo plėtrai, todėl aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai išlieka kiekvienos sėkmingos organizacijos aukščiausiame dėmesio taške.
