Klaipėdos SGD terminalas – energetinio saugumo pagrindas

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas – vienas iš svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris sukūrė sąlygas atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, o valstybei bei jos piliečiams atvėrė galimybę importuoti gamtinių dujų iš viso pasaulio.

Klaipėdos SGD terminalas veikia pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Kuršių mariose ties Kiaulės Nugaros sala. 

Kas sudaro Klaipėdos SGD terminalą?

• Laivas-saugykla „Independence“ (170 000 m3 tūrio plaukiojančioji suskystintųjų gamtinių dujų saugykla su dujinimo įranga, paverčiančia jų būvį iš skystojo į dujinį).
• 450 m ilgio krantinė šiam laivui švartuotis.
• 18 km ilgio (iš jų 3 km po Kuršių mariomis) 700 milimetrų skersmens aukšto slėgio jungiamasis dujotiekis, jungiantis laivą saugyklą su dujų apskaitos ir skirstymo stotimi Kiškėnuose.

Klaipėdos SGD vertės grandinę papildo Klaipėdos SGD paskirstymo stotis – penkios 1000 m3 tūrio talpyklos, į kurias suskystintosios gamtinės dujos pristatomos iš „Independence“ ir paskirstomos antžeminiu transportu (autodujovežiais) arba perpilamos į laivus.

Terminalo reikšmė Lietuvai bei regionui

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas įgyvendintas siekiant garantuoti šalies energetinį saugumą – sumažinti priklausomybę nuo anksčiau vienintelio gamtinių dujų tiekimo šaltinio iš Rytų ir sudaryti sąlygas dujas importuoti jūra iš kitų šalių bei kurti regioninę gamtinių dujų rinką.

• Klaipėdos SGD terminalas užtikrina energetinį saugumą visame Baltijos regione.
• Klaipėdos uostas yra neužšąlantis, garantuojantis sklandžią laivybą ir nenutrūkstamus krovos darbus ištisus metus;
• SGD terminalo infrastruktūra pritaikyta tiek SGD išdujinimui, tiek SGD perkrovai, o klientai terminalo pajėgumais gali naudotis trečiųjų šalių prieigos principu.
• Patrauklūs SGD išdujinimo veiklos tarifai skatina dujų rinkos plėtrą šalyje, o SGD perkrovos tarifai kuria konkurencingas sąlygas mažos apimties SGD veiklai.
• Minimalus būtinasis dujų kiekis laive  užtikrina, kad terminalas visada paruoštas eksploatacijai.

 

Projektas pradėtas remiantis 2007 m. Nacionaline energetikos strategija, o 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti SGD terminalo projektą ir taptų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio specialiojo plano rengimo organizatore.

• 2013 m. Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd.“ į vandenį nuleista SGD laivas–saugykla „Independence“, o 2014 m. spalio 27 d. laivas atvyko atplaukė į Klaipėdą.
• Po bandymų 2014 m. gruodžio 3 d. pradėta eksploatacija, o 2015 m. pradžioje – ir komercinė terminalo veikla. Klaipėdos SGD terminalas rinkai pasiūlė nemažai novatoriškų sprendimų: tai buvo pirmasis plaukiojantis terminalas Europoje, pasiūlęs išdujinimo paslaugą keliems skirtingiems terminalo naudotojams (angl. multi-user) ir pradėjęs dirbti kelių paslaugų klientams (angl. multi-service) režimu. Pagal iki tol nusistovėjusią industrijos praktiką, plaukiojantys SGD terminalai dirbdavo tik su vienu klientu.
• Siekiant sukurti visapusišką SGD logistikos grandinę Baltijos regione 2017 metais terminale pradėtos teikti SGD perkrovos paslauga, o 2017 m. spalio 27 d. prasidėjo Klaipėdos SGD paskirstymo stoties veikla. Šios veiklos prisidėjo prie mažos apimties SGD paslaugų rinkos plėtros bei užtikrino SGD tiekimą į aplink Baltijos jūrą esančius autonominius SGD terminalus, o gamtinės dujos iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties SGD autocisternomis pasiekia dujų vartotojus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
• 2024 m. viduryje, siekiant pažymėti terminalo dešimtmetį Lietuvoje ir naują jo gyvavimo etapą, „Independence“ korpusas papuoštas unikalia, specialiai šiai progai sukurta vėtrunge, kurios dizainas įkvėptas Kuršių marių pakrančių tautodailės tradicijų.
• 2024 m. gruodžio 6 d. AB „KN Energies“ laivą–saugyklą „Independence“ išpirko, ji įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre, o namų uostas pakeistas iš Singapūro į Klaipėdą, numatant užtikrinti terminalo veiklą iki 2044 m. gruodžio 31 d.
• 2025 m. spalio pradžioje „Independence“ terminale sėkmingai įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija – Klaipėdos SGD terminalas tapo vienu iš pirmųjų terminalų Baltijos šalių regione, siūlančių tokią paslaugą.

Domitės Klaipėdos SGD terminalo paslaugomis ar ieškote informacijos klientams?

Platesnė informacija apie Klaipėdos SGD terminale teikiamas paslaugas, taisykles, tapimą klientu ir kita operatyvinė informacija teikiama čia.

Kaip veikia Klaipėdos SGD terminalas

Klaipėdos SGD terminalą sudaro laivas-saugykla „Independence“, krantinė, jungiamasis dujotiekis bei dujų apskaitos stotis. Laivas-saugykla „Independence“ yra nuolat prišvartuotas prie krantinės bei tiekia dujas į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

SGD saugykla su išdujinimo įrenginiu yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste priima SGD  iš jas atgabenančių dujovežių bei gali perkrauti SGD į atplaukusius dujovežius. SGD į dujinę fazę yra paverčiamos naudojant SGD laivo-saugyklos su išdujimo įrenginiu šilumokaičius. 

Prie „Independence“ dešiniojo borto švartuojasi atvykstantys dujovežiai. Terminalo krantinė yra 450 metrų ilgio, ją sudaro 3 švartavimosi ir 6 lynų tvirtinimo aikštelės, aptarnavimo ir aukšto slėgio platformos bei jungiamieji tilteliai. Ant terminalo krantinės yra sumontuota speciali įranga: priešgaisriniai bokštai ir gaisro gesinimo sistema, techninio aptarnavimo kranai, aukšto slėgio dujų perdavimo rankovės, greito atkabinimo lynų kabliai, elektros generatoriai bei kita įranga.
 
Nuo SGD terminalo krantinės iki gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ gamtinių dujų apskaitos stoties yra nutiestas beveik 18 km ilgio jungiamasis dujotiekis. Terminale išdujintos gamtinės dujos yra apskaitomos stotyje, kurioje yra sumontuoti dujų apskaitos prietaisai. Iš dujų apskaitos stoties dujos patenka į Lietuvos magistralinius dujotiekio tinklus.

Kas yra SGD

Suskystintosios gamtinės dujos (SGD) yra skaidrus, bespalvis, netoksiškas ir nesprogus skystis, susidarantis gamtines dujas atšaldant iki -162 °C. Aušinimo proceso metu dujų tūris sumažėja 600 kartų, o tai užtikrina lengvesnį bei saugesnį dujų laikymą bei transportavimą.

Atgabenus SGD į paskirties vietą, išdujinimo įrenginiuose jos verčiamos į dujas ir vamzdžiais tiekiamos namų ūkiams, verslui ir pramonei, kur naudojamos šilumos ar elektros gamybai. SGD šiandien tampa ekonomiškai konkurencingu, švaresniu kuru, o Klaipėdos SGD vertės grandinės infrastruktūra sudaro galimybę naudoti švarų kurą laivyboje bei sunkiajame kelių transporte.

Laisvės vėtrungė

2024-ųjų gale Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ parėjo Lietuvos nuosavybėn ir tapo dar stipresniu mūsų šalies laisvės garantu, o tuo pačiu ir nueito laisvės kelio simboliu.

Siekiant pažymėti terminalo dešimtmetį Lietuvoje ir naują jo gyvavimo etapą, „Independence“ korpusas papuoštas unikalia, specialiai šiai progai sukurta vėtrunge, kurios dizainas įkvėptas Kuršių marių pakrančių tautodailės tradicijų.

Iš unikalios tradicijos gimęs simbolis

Vėtrungė „Independence“ simboliu pasirinkta neatsitiktinai. Tai Lietuvos pajūriui unikalus paveldo objektas – panašių tautodailės dirbinių niekur kitur pasaulyje nesutinkama.

Kuršių nerijos regionui būdingų vėtrungių istorija siekia dar XIX a. Ant namų stogų ar laivo stiebo šeimininkas vėtrungėje užkoduodavo savo aplinką, svajones, pomėgius, vertybes, savitą istoriją, pasakojimą.

Ant „Independence“ įkurdinta laisvės vėtrungė išlaiko tradicinės Kuršių nerijos krašto vėtrungės formą, tačiau joje vaizduojamais moderniais simboliais pasakoja Lietuvos laisvės istoriją ir įprasmina bekompromisį tautos laisvės – tiek politinės, tiek energetinės – siekį.

Pasakoja istoriją

Ant „Independence“ korpuso įkurdinta vėtrungė pasakoja XX a. ir XXI a. Lietuvos laisvės istoriją, kurios neatsiejama dalimi yra ir pats Klaipėdos SGD terminalas.

Užkoduoti simboliai

Šioje išskirtinėje simbolinėje vėtrungėje užkoduoti svarbiausi mūsų šalies žingsniai laisvės link. Apie juos vėtrungė primena kiekvienam pažvelgusiam į
„Independence“.

Autentiškumo puoselėjimas

Šiuo akcentu laivas pristato Lietuvą ne tik kaip energetinės regiono nepriklausomybės lyderę, bet ir kaip autentišką paveldą turinčią bei puoselėjančią šalį.